Tikisi surinkti 50 tūkst. svarų

„Paskutinėmis savo gyvenimo dienomis jis bendravo su draugais, su jais atsisveikino. Jis iš savo sūnaus Kristoferio gavo pažadą, kad jis bėgs „Vilties bėgime“, – teigė M. Pearto draugas Davidas Holliday.

„Netikėtai užklupusi liga greitai privers mane atsisveikinti su trimis savo meilėmis – žmona Helena, darbu ir Lietuva. Šiais metais norėčiau susieti savo vardą su „Vilties bėgimu“ per sūnų Kristoferį, kuris jau įveikė du maratonus. Norėčiau, kad jis bėgtų su mano vardu ant marškinėlių ir paskutinį kartą už mane paragintų žmones aukoti kilniam tikslui“, – viename paskutiniųjų savo laiškų rašė M. Peartas.

Anot jo bičiulio D. Holliday, šiuo metu viešinčio Lietuvoje, M. Pearto sūnus Kristoferis jau įkūrė interneto svetainę, kurioje ragina žmones aukoti unikaliam Lietuvoje šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Per kelias dienas suaukota 2,5 tūkst. svarų, šiuo metu suma jau siekia 7,5 tūkst. svarų.

„Kadangi iki „Vilties bėgimo“ dar liko daugiau nei mėnuo, tikiu, kad žmonės paaukos 50 tūkst. svarų. Didžiojoje Britanijoje aukojimo tradicijos labai gilios. Pavyzdžiui, Londono maratone gali startuoti 30 tūkst. bėgikų, daugiau neleidžiama. Kiekvienas, kuris nori bėgti maratone, turi surinkti 2 tūkst. svarų aukų“, – aiškino D. Holliday.

Viltį spalvins Klaipėdos arenoje

„Vilties bėgimas“ Klaipėdoje vyks jau aštuntą kartą. Šiemet šis labdaros renginys organizuojamas gegužės 17 dieną.

Pernai „Vilties bėgime“ dalyvavo per 8 tūkst. žmonių. Tikimasi, kad šiemet jų bus dar daugiau. Bėgikai gali pasirinkti bėgti 10, 6, 3 km arba 400 metrų, kuriuos įprastai įveikia neįgalieji bei mamos, stumiančios kūdikių vežimėlius.

„Vilties bėgimas“ šiemet peraugo į projektą „Vilties miestas“, kuris apima 10 renginių: „Vilties šokis“, „Vilties gimnastika“, „Vilties yriai“ ir pan.

„Vilties bėgimą“ vainikuos grandiozinis koncertas Klaipėdos arenoje „Nuspalvinkime viltį“. Jo rėmėja tapo bendrovė „Klaipėdos nafta“.

„Visos šv. Pranciškaus onkologiijos centro lankytojų istorijos labai giliai paliečia, todėl suprantame, kad tokia centro veikla yra būtina. Kiekviena onkologinio ligonio sėkmės istorija yra lyg mažas stebuklas. Linkime, kad jų būtų kuo daugiau, todėl džiaugiamės, kad galime prisidėti prie tokios kilnios misijos“, – teigė bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Teiks ir apgyvendinimo paslaugas

Šv. Prančiškaus onkoligijos centras Klaipėdoje pradėjo veikti 2013 metų lapkritį. Per pirmąjį veiklos ketvirtį jame apsilankė apie 500 žmonių. Pernai per visus metus centre įvairi pagalba suteikta 3,5 tūkst. žmonių – sergantiems vėžiu ir jų artimiesiems.

„Mes žmonės suteikiame viltį, kad galima įveikti onnkologinę ligą. Tiems, kurie jau nebeturi galimybių išgyventi, padedame susitaikyti su mirtimi, kad jie mūsų pasaulį paliktų ramūs. Šiuo metu centre teikiame 15 įvairių paslaugų – dvasines ir psichologines konsultacijas, įvairias terapijas, organizuojame savitarpio pagalbos grupes, kurioms vadovauja buvę ligoniai“, – pasakojo šv. Prančiškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, pati kelis kartus nugalėjusi vėžį.

Nuo gegužės centre bus teikiamos ir apgyvendinimo paslaugos. Jau baigiama įrengti 16 kambarių, kuriuose kelioms paroms galės apsistoti centro paslaugomis norintys naudotis žmonės, ypač tie, kuriems ką tik atliktas chemoterapijos kursas.

„Visos mūsų paslaugos yra nemokamos, tik už kambarį reikės susimokėti komunalinių patarnavimų išlaidas. Skaičiuojame, kad šiemet centro veiklai reikės apie 100 tūkst. eurų. Per vilties renginius aukų surenkame, tačiau jų neužtenka, todėl rašome įvairius projektus, gauname finansavimą ir taip gyvename. Svarbiausia, kad žmonės, kuriuos užklumpa sunki liga, nelieka vieni. Jie pas mus visada ras ir paguogą, ir supratimą, ir viltį, ir norą gyventi toliau“, – teigė A. Kerpytė.

Ji pabrėžė, kad jau net medikai pastebėjo, jog šv. Pranciškaus onkologijos centre pabuvę ligoniai greičiau sveiksta, ramiau reaguoja į ligą, jos gydymą.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus apie 20 tūkst. žmonių suserga vėžiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją