„Šiomis dienomis dažnai atsiduriame dideliame šurmulyje, į kurį mus įtraukia(...) įvairūs vietiniai ir pasaulio įvykiai – ekonominė nežinomybė, kariniai ir teroristiniai veiksmai įvairiuose pasaulio kraštuose, net ir mūsų asmeniniai rūpesčiai gali kelti didelį nerimą mūsų gyvenime ir tarpusavio santykiuose.
Kalėdų šventės siūlo mums priešnuodį, kurį reikia įsisavinti, kad jis būtų efektyvus ir neišblėstų su paskutiniu kalėdiniu renginiu ar žaisliukų nuo kalėdinės eglutės nurinkimu“, – sveikindamas tikinčiuosius su Šv. Kalėdomis teigė arkivyskupas G. Grušas.
Kalėdos – tai Kristaus užgimimo šventė ir tik tiesioginis ryšys su Kristumi, kvietimas, kad Jis naujai užgimtų mūsų širdyse, gali mums suteikti Jo žadamą ramybę ne tik per šventes, bet ir visam gyvenimui.
„Kristus ateina į mūsų gyvenimą tyliai – gimdamas ne karalių rūmuose, o Betliejaus tvartelyje, silpnas ir nepriimtas. Jo atėjimas nepanašus į sėkmės istoriją, tačiau per tai mes galime suvokti savo trapumą ir drauge su Kristumi pasitikėdami žvelgti į ateitį“, – pabrėžia arkivyskupas.
Pasaulis negali suteikti ramybės
Cituodamas Jono evangeliją, arkivyskupas primena, kad pasaulis negali duoti ramybės, „jame apstu sumaišties ir netikėjimo, rūpinimosi žemiškaisiais dalykais, todėl atraskime tikrąją ramybę Tame, kuris mums ją duoda, puoselėkime asmeninį santykį su Kristumi“.
„Priimkime į savo širdis Kristaus nešamą ramybę, kad ją pajustų kiekvienas, su kuriuo susitiksime per šias šventes. Patyrę Kristų savo širdyje, atsigręžkime į kitus ir dalinkimės tuo, ką per Jį esame gavę, – savo laiku, materialinėmis gėrybėmis, o svarbiausia – ta meile, kuria Jis mus pamilo“, – kvietė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.
Per šiuos Pašvęstojo gyvenimo metus vienuoliams ir vienuolėms G. Grušas linkėjo liudyti Kristaus artumą ir ramybę, o visiems tikintiesiems – Kristaus ramybės: „Teatnaujina ji Jūsų širdis ir telydi Jus per visus Naujuosius metus!“
Kauno vyskupai: Europoje kuriamas žmogus be Dievo
Brangios Kalėdų šventės proga sveikindami kunigus, savo gyvenimą Dievui pašventusius vyrus bei moteris ir visus tikinčiuosius, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Kęstutis Kėvalas linkėjo, kad Dievas pripildytų visų širdis gerumo, meilės, kad angelų paskelbta džiaugsmo žinia nušviestų kiekvieno dabartį ir ateitį.
„Dievo Sūnus Jėzus Kristus, siekdamas padaryti mus laimingus, atėjo į žemę – įsikūnijo ir gimė Betliejuje. Jėzus pakvietė Galilėjos žvejus sekti paskui jį; dabar jis kviečia kiekvieną iš mūsų eiti jo pėdomis ir prisipildyti jo šviesos, meilės, džiaugsmo ir vilties. Jėzus atėjo restauruoti žmoguje to, ką buvo sugriovusi nuodėmė ir ko negali padaryti joks žmogus ir jokia žmonių sukurta struktūra. Žmogų perkeisti į gera gali tik vienas Dievas, o kai šitai pabando padaryti pats žmogus, jis pasiekia apgailėtinų rezultatų. Nespėjome užmiršti, kaip naują žmogų kūrė Markso ir Lenino sekėjai, dabar matome, kaip Europoje kuriamas naujas žmogus, be Dievo ir krikščioniškų šaknų“, - kalėdiniame sveikinime atkreipia dėmesį vyskupai.
Kaip primena ganytojai, popiežius Pranciškus 2015-uosius paskelbė Dievui pašvęstojo gyvenimo metais ir viso pasaulio žmonių dėmesį atkreipė rimtai sekančius Kristų – į Dievui pašvęsto gyvenimo vyrus bei moteris. Negana to, popiežius pakvietė, kad Dievui pasišventusieji atliktų pranašišką misiją – liudytų visam pasauliui, kad verta sekti Kristų, nes tuomet žmogus prisipildo džiaugsmo ir tampa drąsus broliškos visuomenės kūrėjas. O juk šito mums labiausiai ir reikia.
Kūnas – ne daiktas
Pasak vyskupų, Dievui savo gyvenimą pašventę broliai ir seserys vienuoliai ryžtingai bando Evangeliją padaryti savo gyvenimo keliu ir ypač pabrėžia kelis dalykus, kuriuos pats Jėzus išskirtinai vertino.
Pirmasis iš jų – teisingas požiūris į turtą. Jėzaus akyse turtas nebuvo vertybė, kuriai būtų skyręs dėmesio; atvirkščiai, jis pasirinko neturtą kaip gyvenimo žemėje kelią. Savo gimdytojais pasirinkdamas beturčius ir gimdamas gyvulių oloje, Jėzus pasirinko beturčio dalią, o vėliau, mokydamas žmones, skelbė: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.“ Vienuoliai, atsisakydami savo nuosavybės, pranašiškai skelbia pasauliui, kad laimė nėra medžiaginiai turtai ir jos reikia ieškoti kitur.
„Jėzus aukštai iškėlė žmogaus orumą, – už nuodėmės sužeistą žmogų jis mirė ant kryžiaus. Taigi, žmogus nėra daiktas, kurio kūną galima pirkti ar parduoti, kuriuo savo malonumui galima pasinaudoti, o paskui kaip nereikalingą išmesti. Žmogaus vertė glūdi jo dvasios grožyje, todėl Jėzus paskelbė: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.“ Vienuoliai, darydami skaistumo įžadą, pranašiškai skelbia pasauliui nelygstamą žmogaus vertę. Žmogaus kūnas yra Dievo šventovė, todėl jis privalo būti šventai gerbiamas tiek santuokoje, tiek nesantuokiniame ar vienuoliniame gyvenime. Žmonės be Kristaus yra praradę šį esminį žmogaus orumo suvokimą. Mes esame liudininkai, kaip skaudžiai yra pažeminamas žmogus ir jokie įstatymai nepajėgia jo apginti“, – apgailestauja vyskupai.
Trečias ganytojų išskiriamas dalykas, kad Jėzus visu savo gyvenimu skelbė Dievo valios pirmenybę. Jis pats, paklusdamas Tėvo valiai, ištiesė rankas ant kryžiaus.
„Žmogus gali harmoningai bręsti ir gyventi tik tuomet, kai savo valią nuolat derina su Dievo valia, kurią mums primena sąžinė. Vienuoliai duoda klusnumo įžadą, kuriuo įsipareigoja per vyresniuosius paklusti pačiam Dievui. Šiuo klusnumu jie pranašiškai skelbia, kad Dievo valia turi būti aukščiausias žmogaus sprendimų ir veiksmų matas. Šis klusnumas ne kartą pareikalauja peržengti savas ambicijas ir puikybę, nes reikia paklusti ir tokiems sprendimams, kuriuos priimti nėra lengva. Dievo žodis skelbia, kad angelų ir žmogaus nuopuolis kilo iš nenoro priimti Dievo valią, todėl klusnumas yra vienintelis kelias prisikelti ir dvasiškai augti“, – rašoma kalėdiniame Kauno arkivyskupijos vadovų sveikinime.
Gera ir saugu gyventi Dievo šviesoje
Ganytojai primena, kad ne tik vienuoliai, bet ir mes visi esame pašaukti ištikimai sekti Kristų, tačiau pašventusieji Dievui savo gyvenimą mums primena, kad tai, ką jie daro, yra įmanoma padaryti visiems ir kad ištikimas Jėzaus sekimas ne atima iš žmogaus nei džiaugsmo, nei laimės, bet dar padidina.
Popiežius Pranciškus savo laiške Dievui gyvenimą pašventusiems žmonėms linkėjo, kad jie savo džiaugsmingu gyvenimu, drąsa pasitikėti Dievo vedimu ir brolybės skleidimu būti pavyzdžiais visai Dievo tautai.
„O kaip labai mūsų visuomenei reikia džiaugsmo ir drąsos pasitikėti Dievo vedimu, kaip labai reikia keisti mūsų tarpusavio santykius, kad juose būtų mažiau priešiškumo ir daugiau broliškumo! – rašo vyskupai, prašydami Šventojo Betliejaus Kūdikio, laiminti mūsų pasiryžimus, svajones ir darbus. – Išliek mumyse Šventosios Dvasios dovanas, kad per 2015 metus drąsiau eitume Evangelijos keliu ir liudytume, kaip gera ir saugu gyventi Dievo šviesoje“.