„Nesuprantama Lietuvos Vyriausybės bei verslo organizacijų pozicija ir nusiteikimas nedidinti atlyginimų“, – ministrui pirmininkui įteiktuose reikalavimuose pabrėžia mitingo organizatoriai.
Profsąjungų reikalavimuose visų pirma minima būtinybė didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams, antru punktu – darbo užmokesčio dydį sieti su bendrais įmonės veiklos rezultatais.
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis, profsąjungų įsitikinimu, turi sudaryti 60 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip pat būtina mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams PNPD reikalaujama padidinti iki 400 Lt už vaiką. Taip pat Vyriausybė raginama grąžinti vaiko pinigus (52 litus) nepasiturinčioms šeimoms, kol vaikui sukaks 18 metų.
Ministras protestuotojams prikišo sovietinius laikus
„Mes padidinome algas mažiausiai uždirbantiems, nemažiname finansavimo švietimui ir kai jūs sakote, kad tai – melas, reiškia, bijote. Pagal vėliavas prisimenate sovietinius laikus“, – taip į susirinkusius mitinguoti prie Vyriausybės kreipėsi Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Vyriausybės atstovo žodžiai buvo palydėti švilpimu ir nepasitenkinimo šūksniais. Ministras juokais teisinosi oranžinę vėliavų spalvą sumaišęs su raudona ir savo žodžius pavadino mažyte provokacija, kuriai protestuotojai netruko pasiduoti.
„Mes turime profsąjungų atstovus darbo grupėje, darbo grupė dirba ir manau, kad tai kelias, kuriuo galime ateiti iki suvokiamo ir visiems priimtino rezultato. Jūsų mitingas – geras dalykas, atkreipia visuomenės, politikų, Seimo narių dėmesį, nes švietime mes problemų iš tiesų turime. Mano giliu įsitikinimu, finansavimas per mažas, tačiau aš biudžeto nevaldau. Supraskite vieną dalyką – biudžetas yra formuojamas vyriausybės ir Seimo“, – linkėdamas nesušalti, gražiai sutikti šventes ir elgtis sąmoningai trumpą kalbą baigė ministras.
Mitingo organizatoriai greitą ir liūdną karjeros pabaigą prognozavo ne tik D. Pavalkiui, bet ir Algirdui Butkevičiui, kuris vadovauja Vyriausybei.
Dirba, bet skursta
Įvertinusi šalies ekonominę pažangą, BVP augimą bei darbo našumo didėjimą ir socialinę aplinką šalyje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės ir darbdavių politikos darbo užmokesčio atžvilgiu.
„Pasiekta ekonominė pažanga turi tarnauti visiems Lietuvos gyventojams, o ne atskiroms visuomenės grupėms. Konstatuojame, kad darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai maži ir praktiškai nedidėja. Trečdalis jų už darbą gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, kurių pajamos per pastaruosius metus dėl infliacijos ir nesibaigiančio kainų augimo nuvertėjo ketvirtadaliu. Žmonės nepajėgūs išlaikyti savo šeimų. Ypač skursta jaunos šeimos, vieniši tėvai ir iš pensijų gyvenantis Lietuvos piliečiai. Šiandien Lietuvoje per 18 procentų piliečių gyvena ties skurdo riba. Darbuotojų neviltis tokia didelė, kad jie ryžtasi priverstinei emigracijai ieškodami darbo kitose ES valstybėse, o tai ilgalaikėje perspektyvoje tik mažins šalies augimo potencialą“, – rašoma Vyriausybės vadovui.
Protesto organizatoriai A. Butkevičiui priminė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ratifikavo Europos Socialinę Chartiją ir įsipareigojo užtikrinti darbuotojų teisę į teisingą atlyginimą už darbą. Tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.
Taupymo politika padidino socialinę atskirtį
„Vykdoma taupymo politika tik paskatino nesąžiningą konkurenciją darbo užmokesčio ir darbo sąlygų srityse, padidino socialinę atskirtį visuomenėje, o tai savo ruožtu kelia pavojų socialinei sanglaudai ir politiniam stabilumui. Atkreipiame dėmesį, kad darbo užmokesčio didėjimas skatina ekonomikos augimą ir vidaus vartojimą. Todėl mums visai nesuprantama Lietuvos Vyriausybės bei verslo organizacijų pozicija ir nusiteikimas nedidinti atlyginimų. Minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimas nors šiek tiek pagerintų vargingiausių žmonių padėtį bei pagausintų ne tik šalies biudžetą, bet ir „Sodros“ įplaukas", – akcentuoja profsąjungos.
Reikalavimuose pabrėžiama, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo klausimas turi būti depolitizuotas: „Pažymime, kad augant šalies ekonomikai politinių partijų ir darbdavių siekis išlaikyti pigios darbo jėgos šalies statusą Europos Sąjungoje yra nesąžiningas, socialiai neteisingas ir pažeidžia darbuotojų teisėtus lūkesčius į teisingą darbo užmokestį“.
Neapsikentė valdžios cinizmo
Maži atlyginimai, didėjanti atskirtis tarp skurstančiųjų ir turtingųjų, švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų ignoravimas, mokesčių didinimas, socialinio dialogo imitavimas, valdžios cinizmas, nustūmęs eilinius žmones į antrąjį planą. Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, būtent tai privertė kviesti žmones viešai protestuoti.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė priminė, kad nuo Nacionalinio susitarimo krizės padariniams švelninti, kuris buvo pasirašytas su Vyriausybe, praėjo septyneri metai, tačiau žmonių pajamos iki šiol neauga.
Pasak K. Krupavičienės, ypač apgailėtinoje padėtyje savivaldybių įstaigų darbuotojai. Pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotas, dirbantis per savaitę 200 valandų, „ant popieriaus“ uždirba 1600 litų.
„Per krizę sumažintas pelno mokestis iki šiol nepadidintas, verslas perka nekilnojamąjį turtą, investuoja pinigus užsienyje, bet ne į darbuotojus, jų darbo sąlygų gerinimą ir pajamas“, – piktinosi „Solidarumo“ vadovė, pabrėždama, kad profesinės sąjungos siekia realaus socialinio dialogo su valdžia, kad būtų pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl darbuotojų pajamų atkūrimo.
Vieniems atlyginimus atkūrė, apie kitus net nekalba
„Žmones papiktino Konstitucinio Teismo nutartis, kai tam tikrai visuomenės daliai algos buvo atkurtos, o apie kitus visiškai nekalbama“, – akcentavo „Solidarumo“ pirmininkė.
Prasidedantys streikai, mitingas – tai valdžios darbo brokas. Antrindamas K. Krupavičienei teigė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel. Pasak jo, valstybės prioritetai – saugumas, sveikatos apsauga, švietimas ir jais turi būti rūpinamasi visais kartu, o ne kiekvienu atskirai.
Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininkas Svajūnas Andriulis pabrėžė, kad politikai ir Vyriausybė neturi noro derėtis su profesinėmis sąjungomis dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų atkūrimo. Jis priminė, kad savu laiku finansavimo krašto apsaugai neatsirado, nes neva nebuvo lėšų, o dabar, kai iškilo grėsmė, jų atsirado „tiek, kiek reikia“.
Pasiryžę prievarta atgręžti į žmones
LDF vadovas taip pat pasiūlė sumažinti Seimo narių skaičių, juk iš Lietuvos emigravo labai daug piliečių, tad ir tautos atstovų galėtų būti mažiau.
LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojo Algirdo Markevičiaus teigimu, valstybė, atstumdama socialinius partnerius, eina klaidingu keliu. Tai rodo ir statistika. A. Markevičiaus žodžiais, Lietuva pagal visus socialinius rodiklius yra praktiškai paskutinėje vietoje.
Pasak jo, protestai šiuo mitingu nesibaigs, „visuomenė susitelks, ir privers Vyriausybę atsigręžti į žmones“.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas taip pat prognozavo, kad kitais metais gali kilti visuotinis visų šakų streikas.
Gruodžio 3 dienos mitingą prie Vyriausybės surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), akcijai pritarė Lietuvos darbo federacija, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), ją palaiko ir Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija, Tarptautinė darbo organizacija, Baltijos regiono profesinių sąjungų tinklas.