Nepriklausomybės laikais buvo labai daug gyvybės. Tada nekilo klausimų, ar mes norime gyventi ir ne bet kaip, o laisvai, linksmai, draugiškai su kaimynais. Kodėl tai išblėso?“, – diskusijoje „Gyvybės Lietuva“ klausė V. Ladsbergis.

Ekonomistės Ingridos Šimonytės nuomone, gyvybė niekur nedingo, tik slepiasi už pavargimo, skubėjimo. „Per tuos dvidešimt metų aš nė karto nesijaučiau mirusi. Kartais, kaip ir visi žmonės supykstu, nusimenu, kartais atrodo, kad tėvynė kalta dėl kai kurių dalykų, nors dėl to visada esame kalti patys“, – sakė buvusi finansų ministrė.

Prisiminė ant fanerinės lentos ruoštas pamokas

Viešbutčio „Novotel“ konferencijų salėje kalbėdamas apie gyvybiškiausius Lietuvos metus, kai brendo Nepriklausomybė, kunigas R. Doveika prisiminė tuomet buvęs 16 metų ir gyvenęs Kalvarijų gatvėje, 16 kvadratinių metrų ploto kambarėlyje, kur ant fanerinės lentos ruošdavo pamokas.

Gavęs šaukimą į sovietinę kariuomenę miegojo apsirengęs, o apie Nepriklausomybės paskelbimą sužinojo Vilniaus arkikatedroje, kur slėpėsi, per mažą televizorių.

„Niekada nesuabejojau gyvybe Lietuvoje. Buvo priežasčių nusivilti kai kuriais dalykais, ieškoti kaltų – kaip ir visiems. Bet jei kalbame apie gyvybės Lietuvą, ar mes vienas kitam kažką skolingi? Ne. Mes esame skolingi tik žemei, kalbai ir valstybei, kurioje gyvename. Ir jei gyvybės Lietuvoje mes atrandame vienas kitą kaip bendrakeleivį, tai ir yra mūsų pamatas“, – mano dvasininkas.

Languose gyvenanti „pletkų“ tauta

Pagrindinė R. Doveikos minėta problema – paplautas autoriteto pagrindas: „Kas šiandien yra pamatas, vadas? Kaip pilietis, lietuvis klausiu, ar prezidentas, tėtis, mama yra autoritetas? Esame tauta, kuri pradėjome gyventi languose. Viską žinome apie kaimyną: ką valgė, su kuo, kur buvo. Tačiau jei apvagia – nematėme. Mums autoritetas „pletkai“, – apgailestavo dvasininkas.

R. Doveikos žodžiais, per minkštas mūsų gyvenimas pasidarė.

Kunigui antrino ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Pasak jo, žlunga tos nacijos, kurios nesusitvarko su institucijomis.
Ingrida Šimonytė

„Lietuvoje akivaizdus valstybinio elito trūkumas. Kaip jį išspręsti ir užpildyti – nesiimu spręsti. Tačiau faktas, kad nacijos gyvybė be lyderystės, kaip rodo kitų šalių patirtis, gali labai greitai išsisklaidyta. Man Lietuvos gyvybė yra ta dinamika, kurią turėjome 1990 metais. Po jų šiek tiek energiją išeikvojom, tačiau atkursim ir viskas bus gerai“, – padėties nedramatizavo politikas.

I. Šimonytė apie grįžimą į politiką: dar nesu mirusi

Paklausta, kodėl nesiryžo eiti į politiką, nors galėjo duoti daug daugiau, negu dirbdama banke, I. Šimonytė priminė: „Dar nesu mirusi ir politika Lietuvoje greitai nesibaigs“.

Ekonomistės nuomone, ji ne mažiau gali duoti žmonėms augindama avis Varėnos rajone, dirbdama Vilniaus universitete ar banke. „Svarbu, kad žmogus norėtų duoti ir turėtų ką“, – sakė buvusi finansų ministrė.

Diskusiją „Gyvybės Lietuva“ inicijavo Tėvynės sąjunga. Pasak organizacijų ši tema bus plėtojama kitose diskusijose, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.