M. Adomėnas tvirtino, kad meras sako netiesą, įvardydamas realias savivaldybės skolas, ir žėrė priekaištus dėl skolas auginančių proginių savivaldybės projektų bei neūkiškumo.
A. Zuokas atkirto, kad Seimo narys, neva besirūpinantis Viliaus finanisnėmis problemomis, meluoja.
LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su A. Zuoku ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto sueigos pirmininku M. Adomėnu.
– Pone mere, kokia yra reali Vilniaus miesto skola? Valstybės kontrolė, neseniai atlikusi auditą, konstatavo, kad tos skolos, kurios rodomos, nebūtinai yra realios, buvo išskirtas Vilnius. Kaip yra iš tiesų?
– Pone Adomėnai, Jūs turite kitą skaičių?
– Pati savivaldybė buvo užsakiusi vienai bendrovei atlikti analizę už 100 tūkst. litų ir viena analizės išvadų buvo ta, kad jie neturi tikslios informacijos. Taip buvo leista suprasti, kad informacija yra slepiama. Kitaip tariant, skolos yra išslapstomos per įmones, per uždelstus mokėjimus, per neatsiskaitymus, kurie tęsiasi ilgiau nei 90 dienų. Galima spėti, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybės skola siekia apie 1,4 ar net 1,5 mlrd. litų. Netgi labai konservatyviai vertinant galima sakyti, kad šio mero viena diena didina skolą 400 tūkst. litų.
– Jūs, kaip galimas Tėvynės sąjungos kandidatas į merus, esate minėjęs, kad rudenį jau turėsite planą, kaip ištraukti Vilnių iš skolų. Turite tą planą?
– Taip, turiu. Pirmiausia, reikia atlikti tikslų auditą, kokios įmonės kiek skolingos, nes dabar netgi „Air Lituanica“ neteikia ataskaitų valstybės institucijoms. Antra, reikia konsoliduoto finansų valdymo, kad skola nebūtų stumiama į priekį tikintis, kad kitos kadencijos savivaldybei teks mokėti perskolintas skolas – būtent taip yra dabar daroma.
Be abejo, reikia didinti ir pajamas, nes dabar miesto įmonės veikia išpūstais tarifais ir gaunamus miestiečių pinigus „pravalgo“. Taip pat reikia atsisakyti parodomųjų projektų, nes dabar kiekvienas per mėnesį sumokame apie 4 litus už tuos, kurie skraido „Air Lituanica“ lėktuvu.
Šią bendrovę turi perimti arba valstybė, arba reikia rasti privačių investuotojų. Negali būti taip, kad įmonės nuostoliai siektų apie 2 mln. litų per mėnesį vien todėl, kad keli žmonės galėtų paskraidyti vienu lėktuvėliu.
– Pone Zuokai, Jūs kol kas nepasakėte, ar kandidatuosite į merus. Tai gal nežinote, kaip tvarkytis su tomis skolomis?
Mantas Adomėnas: O kaip su 90 mln. litų permoka už šildymą, dėl kurios FNTT atlieka tyrimą? Čia irgi viskas skaidru? Savivaldybė yra skolinga apie 100 mln. už mokyklų ir darželių šildymą.
Artūras Zuokas: Pone Adomėnai, ar Jūs skiriate, kas yra auditas, ką norite audituoti ir kas yra Jūsų išvedžiojimai? Kartoju – auditas yra ir jo užsakinėti nereikia.
Grįžtant prie finansinių Vilniaus bėdų, priminsiu, kad 2007 m. Vilnius naujai savivaldybės tarybai buvo perduotas su 272 mln. litų skola. 2011 m., kai vėl tapau meru, Vilniaus skola jau siekė 860 mln.. Po pusmečio savivaldybė turėjo perimti parduotas įmonių skolas – tai yra apie 200 mln. Taigi, vos po pusmečio šios kadencijos savivaldybė jau turėjo per milijardą litų skolų.
Bet aš nekaltinu buvusių merų konservatorių. Ponas Adomėnas turbūt pažįsta buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Pacituosiu, ką ji sakė 2010 m. iš Seimo tribūnos, kai miesto meras buvo konservatorius Raimundas Alekna: „Suprantame, kad Vilniaus situacija reikalauja skubių sprendimų. Todėl siūlome Vilniaus miestui specifinį skolinimosi limitą, kad būtų galima priimti greito laikotarpio sprendimus. Manau, kad 2012 m., kai baigsis savivaldybių biudžetų pereinamosios nuostatos 2010–2011 metams, reikės susėsti ir rasti bendrą sprendimą.“
Jau tuo metu ponia Šimonytė aiškiai matė, dėl ko formuojasi savivaldybių skolos. Sunkmečiu per didelė naštos dalis buvo permesta ant savivaldybių pečių. O Vilniaus pečiai yra plačiausi.
– Taip, Jūs ne kartą esate sakęs, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, atitenkanti Vilniui, yra per maža. Tačiau ką manote apie savo ateitį? Ar esate apsisprendęs siekti mero posto?
– Dar nesu apsisprendęs, nes yra daugybė darbų, kuriuos reikia dirbti. Galvojimas apie rinkimus trukdo normaliam darbui. Be to, lapkritį bus jau 10 metų, kai turiu garbės dirbti miestui.
– Pone Adomėnai, ar reikėtų Vilniui skirti daugiau pajamų mokesčio? Savivaldybė norėtų 60 proc. vietoje 48 proc., kurie yra skiriami dabar.
– Ši dalis yra per maža. Tačiau, norint neprisidaryti didžiulių skolų, galima veikti ir kitaip. Gaila, kad ši miesto valdžia nieko nedarė, kad ir išlaidos, ir išpūstas biurokratinis aparatas būtų sumažintas, būtų ieškoma investicijų. O dabar „Siemens“ arena kažkodėl atleidžiama nuo šimtatūkstantinių mokesčių, tokių yra ir daugiau. Būdų padinti pajamas yra.
Artūras Zuokas: Gerbiamas Adomėnai, Jūs esate Seimo narys. Pernai Vyriausybė pirmą kartą teikė projektą, numatanti padidinti gyventojų pajamų dalį, kurį sumoka vilniečiai nuo 42 iki 48 proc. Kaip Jūs balsavote dėl gyventojų mokesčio padidinimo pernai rudenį?
Mantas Adomėnas: Už.
Artūras Zuokas: Melagis. Štai pažiūrėkite – pono Adomėno balsavimas. Jis balsavo prieš. Čia yra priežastis, kad daugelis politikų, ciniškai galvodami tik kad būtų blogiau, niekada realiai nesprendė miesto problemų. Vilniečiai nevaikščios su ištiesta ranka, nes jie sumoka 2 mlrd. litų pajamų mokesčio. Deja, šiandien daugelis vyriausybių naudojaisi tuo, ką sukuria Vilniaus miesto gyventojai.