Šis tyrimas suteiks gydytojams galimybę nustatyti, ar tam tikrų simptomų turintis asmuo serga vėžiu, ar ne, be daug kainuojančių bei nebūtinų invazinių procedūrų, pavyzdžiui kolonoskopijos ar biopsijos. Taip pat šis kraujo tyrimas gali būti naudingas tiriant pacientus, kuriems įtariamos šiuo metu sunkiai nustatomos vėžio rūšys.
Pirminiai atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog paėmus paciento kraujo mėginį galima tiksliai diagnozuoti odos, žarnyno ir plaučių vėžį bei priešvėžinę būklę. Šis tyrimas paskelbtas internetiniame JAV Eksperimentinės biologijos federacijos žurnale, rašo www.doxcole.com.
Atliekant Limfocitų DNR pažeidžiamumo nustatymo tyrimą įvertinami limfocitai bei atsirandantys DNR pažeidimai, apšviečiant juos skirtingo intensyvumo ultravioletiniais spinduliais. Šio empirinio tyrimo rezultatai rodo akivaizdų skirtumą tarp vėžiu sergančių, priešvėžinės būklės ir sveikų asmenų limfocitų pažeidimų skirtumus.
„Limfocitai – tai natūralios organizmo apsauginės sistemos dalis“, - patikino šiam tyrimui vadovavusi profesorė Diana Anderson iš Bradfordo gamtos mokslų universiteto.
„Žinome, kad kovojant su vėžiu ar kitomis ligomis, šiems kraujo kūneliams tenka nemaža apkrova, todėl svarsčiau, ar tai nebūtų įmanoma pamatyti dar labiau padidinant jiems tenkančią apkrovą, t.y. apšviečiant limfocitus ultavioletiniais spinduliais. Išsiaiškinome, kad vėžiu sergančių asmenų DNR dėl ultravioletinės spinduliuotės pažeidžiama labiau nei vėžiu nesergančių asmenų DNR, taigi šis kraujo tyrimas parodo DNR pažeidžiamumą“, - pasakojo tyrimą atlikusi mokslininkė.
Šio mokslinio tyrimo metu buvo ištirti 208 asmenų kraujo mėginiai. 94 sveiki šiame tyrime dalyvavę asmenys – tai Bradfordo universiteto darbuotojai ir studentai. 114 kraujo mėginių buvo surinkti iš pacientų, nukreiptų į klinikas atlikti tyrimų. Visi mėginiai buvo užkoduoti, anonimizuoti, sudėlioti atsitiktine tvarka, o tada apšviesti skirtingo intensyvumo ultravioletiniais spinduliais. Buvo vertinami ultravioletinių spindulių sukelti DNR pažeidimai.
„Tai tik pirminiai rezultatai, nustatyti ištyrus tris vėžio rūšis, todėl pripažįstame, jog būtina tęsti tyrimus, tačiau vis dėlto šie rezultatai iš tiesų džiugina“, - patikino profesorė D. Anderson. „Nors tyrime dalyvavusių asmenų skaičius epidemiologine prasme yra gana mažas, molekuline epidemiologine prasme jie yra reikšmingi. Buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp įvairaus amžiaus pacientų. Šie skirtumai statistiškai reikšmingi – P<0,001. Tai reiškia, jog tikimybė, kad šie rezultatai – tai tik sutapimas, tesudaro 1 iš 1 000. Tikime, jog tai patvirtina šio tyrimo kaip diagnostinės priemonės potencialumą“, - pridūrė mokslininkė.
Profesorė D. Anderson įsitikinusi, jog, jei pasitvirtins, jog limfocitų DNR pažeidžiamumo tyrimas – tai naudingas vėžio diagnozavimo metodas, jis taps vertingu tradicinių vėžio nustatymo tyrimų papildymu.
Šiuo metu klinikiniai tyrimai Bradfordo universitete vykdomi ir toliau. Bus ištirtas Limfocitų DNR pažeidžiamumo tyrimo efektyvumas sėkmingai prognozuojant, kuriems šeimos gydytojų tirtis atsiųstiems asmenims, kuriems įtariamas storosios žarnos vėžys, verta atlikti kolonoskopiją – šiuo metu storosios žarnos vėžio nustatymui naudojamą metodą.