Kodėl Mišios už A. Brazauską buvo aukojamos be buvusio šalies vadovo karsto, vyskupas Juozas Tunaitis prieš ketverius metus paaiškino „savomis racijomis“. Sprendimą neįsileisti A. Brazausko į Katedrą tuomet priėmė Jo Eminencija kardinolas, metropolitas Audrys Juozas Bačkis.

Dieną po to šaltiniai žiniasklaidai teigė, kad taip pasielgta, nes prezidentas su antrąja žmona Kristina gyveno be bažnytinės santuokos. Šalyje kilus diskusijoms, įsikišo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Sprendimas, kurį padarė Lietuvos Bažnyčios hierarchai, liks turbūt ant jų sąžinės. (…) Tai jų sprendimas“, – tada sakė D. Grybauskaitė.

Į bažnyčią nebuvo nešamas ir didžiojo lietuvių poeto Just. Marcinkevičiaus karstas. Dėl šio atvejo platesnių diskusijų viešojoje erdvėje tuomet nekilo.

Tuo metu A. Svarinskas iš pradžių pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčioje, vėliau jo palaikai palydėti į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kurioje aukotos šv. Mišios.

S. Tamkevičius: kiekvienu atveju sprendžiama atskirai

„Tai ne visai sulyginami dalykai. Čia mirė kunigas, o kunigas visada nešamas į bažnyčią ar katedrą. Juo labiau, monsinjoras Alfonsas ir Bažnyčiai, ir Lietuvai turėjo labai didelių nuopelnų“, – DELFI aiškino Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Sigitas Tamkevičius
Jo teigimu, kiekvienu atveju sprendžiama atskirai. „Pasauliečių atveju iš tikrųjų gali būti kliūčių, jei ir aukojamos Mišios, ne visada pati didžiausia bažnytinė iškilmė teikiama“, – apie A. Brazausko karsto nenešimą į Katedrą kalbėjo A. Tamkevičius. Arkivyskupo teigimu, įnešimu į Katedrą išreiškiama didžiulė pagarba, tačiau dėl įnešimo neturi būti „diskusijų ir niuansų“.

S. Tamkevičius pastebi, kad labai dažnai karstas į bažnyčią visai nenešamas. Jei už mirusįjį aukojamos Mišios ir paskui velionis palydimas į kapus, tai reiškia, kad jam suteikiama bažnytinė pagarba. Tokia pagarba gali būti suteikta katalikui, kuris neturi visiškai jokių priekaištų.

Karsto užnešimas į bažnyčią laikomas išskirtiniu pagerbimu. To natūraliai nusipelno altoriui tarnavę kunigai, o pasauliečiai turi būti tikrai to verti. „Gali turėti nuopelnų Lietuvos atžvilgiu ir panašiai, bet gali būti visokių bažnytinių niuansų, dėl kurių kartais nuo nešimo į Katedrą susilaikoma“, – aiškino vyskupų konferencijos pirmininkas.

A. Patackas: A. Brazauskas ir Just. Marcinkevičius yra sovietinės nomenklatūros dalis

Seimo narys, A. Svarinsko bičiulis ir bendražygis Algirdas Patackas laikosi savo nuomonės: A. Brazauskas ir Just. Marcinkevičius į Katedrą neturėjo būti įnešti.

Algirdas Vaclovas Patackas
„Bažnyčia nėra demokratinė įstaiga, joje privalu klausyti to, kas aukščiau. Tai seniausia pasaulio struktūra, išsilaikiusi iki dabar. Dabar kur nors šulinyje ar kitur randami partizanų kaulai, jie perlaidojami, manau, jie turėtų būti perlaidojami Katedroje ir už juos turėtų būti laikomos Mišios, o Brazauskas ir Marcinkevičius, kaip bebūtų, yra sovietinės nomenklatūros sistemos dalis: vienas politinėje, kitas kultūrinėje srityje pasižymėjo, bet abu dirbo anai valdžiai“, – kalbėjo A. Patackas.

Aišku, jie populiarūs, tačiau, sako A. Patackas, niekas nėra matęs J. Marcinkevičiaus bažnyčioje. A. Brazauskas galbūt buvo tikintis, turi kitų nuopelnų, bet tai, pasak A. Patacko, bus nuspręsta „Aukščiausiojo Teismo viršuje“.

Parlamentaras priminė, kad A. Svarinskas buvo ne tik monsinjoras, bet ir partizanų kapelionas. Tai žmonės, kurie aukojo gyvybes, sugriovė sovietinę santvarką. „Tokia mano, pasauliečio, nuomonė. Jei Bažnyčios nuomonė būtų kita, kūnas būtų įneštas, aš kaip drausmingas pasaulietis tam paklusčiau“, – teigė A. Patackas.

Jo nuomone, Bažnyčia neprivalo dėl nieko aiškintis, o pasauliečiams kištis nedera. Nuomonę pasakyti galima, tačiau sprendimą priima dvasininkai.