Kartu S.Markovas pripažino, kad santykių pablogėjimo dar nematyti, nes Rusijai "dabar ne tas rūpi".

"Per daug kitų problemų, visus jaudina "oranžinė revoliucija" (Ukrainoje), 2007-2008 metai (2008 metais vyks Rusijos prezidento rinkimai-BNS)", - sakė politologas.

Jis akcentavo, kad Rusijos istorija "didinga ir tragiška", šalis Antrojo pasaulinio karo metais neteko keturis kartus daugiau žmonių nei Vokietija.

Anot politologo, daugelis žmonių tragiškoje Rusijos istorijoje išskiria du teigiamus dalykus - "J.Gagarino skrydį į kosmosą ir pergalę prieš nacių Vokietiją".

"Tai yra geriausia, ką mes padarėme 20 amžiuje ir kai kas nors nori sumenkinti tai, kuo mes didžiuojamės, čia negali būti ir kalbos apie racionalius santykius", - kalbėjo S.Markovas.

Todėl, jo nuomone, Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimas nevykti į pergalės prieš fašizmą minėjimą Maskvoje, "turės neigiamų pasekmių".

Kalbėdamas ketvirtadienį ir penktadienį Sankt Peterburge vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Rusijos ir Baltijos šalių santykiams praėjus vieneriems metams po jų įstojimo į ES ir NATO, S.Markovas retoriškai klausė, ar "egzistuoja istorinė Rusijos kaltė prieš Baltijos šalis".

"Be abejojo taip, tai - nepriklausomybės likvidavimas, Ribentropo-Molotovo paktas, masinės represijos", - sakė politologas.

Tačiau pabrėžęs, ar "mes turime teisę atsiprašyti prieš Baltijos šalis", jis teigė, kad "ne".

"Atsiprašyti mes galime tik prieš tuos, kurie šį atsiprašymą panaudos santykių pagerinimui, o ne pabloginimui", - sakė S.Markovas.

Jo nuomone, jei Rusija atsiprašytų už Baltijos šalių okupaciją, po to sektų pastarųjų prašymai dėl okupacijos žalos atlyginimo.

Lietuvos Seimas 2000 metais priėmė įstatymą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę derėtis su Rusija dėl okupacijos žalos atlyginimo, tačiau Maskva iki šiol atsisako pradėti derybas. Įstatymo priėmimą Rusija įvertino kaip nedraugišką žingsnį.

Sovietų okupacijos padarytą žalą Lietuva įvertino 80 milijardų litų.

Kalbėdamas apie Rusijos ir ES santykius, S.Markovas pernai gegužę įvykusią ES plėtrą lygino su "kaimynų vestuvėmis, į kurias jūsų nepakvietė".

"Jūs lyg ir džiaugiatės dėl kaimynų laimės, bet ką gaunate jūs - girtų riksmus, sudaužyti buteliai, triukšmas iki ryto", - ironizavo politologas.

Vėliau jis pridūrė, kad Rusijos santykiai su Baltijos šalimis yra kaip lakmuso popierėlis, parodysiantis, kokie bus Rusijos ir ES santykiai.

Kitas konferencijoje dalyvavęs politologas - Rusijos tyrimų ir konsultacijų centro direktorius Andrejus Fiodorovas apgailestavo, kad Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose didelį vaidmenį vaidina istorija.

Žinomas Maskvos politologas sakė esąs tikras, kad kol šiuose santykiuose pirmoje vietoje bus "1939-1945 metų tema", jie liks tokie patys.

Kartu jis pabrėžė, kad Rusijai nebus tragedija Lietuvos ir Estijos prezidentų neatvykimas į Maskvą ir dvišaliams santykiams tai nepakenks, tačiau jų ir nepagerins.