Jo iniciatyva įsteigtas brolių pranciškonų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus dvasinės ir socialinės pagalbos centras onkologiniams ligoniams. Kasmetinio paramos renginio „Vilties bėgimas“ organizatorius džiaugiasi, kad žmonės vis dažniau prisimena tradicines vertybes, o gerumo iniciatyvos tampa vienybės ir solidarumo simboliais.

- Jūsų iniciatyva jau septintus metus Klaipėdoje organizuojamas „Vilties bėgimas“ ir daug kitų renginių, vadinamų „Vilties šaukliais“, kurių metu Klaipėda virsta Vilties miestu. Kur randate jėgų ir energijos naujiems projektams vykdyti, kur semiatės idėjų ir entuziazmo?

- Būčiau ne iki galo nuoširdus vien sakydamas, kad idėjų ir entuziazmo semiuosi iš savo artimiausių bičiulių, kurie yra labai kūrybingi ir išmanūs. Tiesa, man sekasi juos „įdarbinti” naujų projektų vykdymui.

Nuleisti rankas ir nieko nedaryti šiandien būtų man nusikaltimas. Ateities karta tokios laikysenos ne tik nesuprastų, bet ir neatleistų. Mano gyvenimo dinamiką lemia mano santykis su artimu, Dievu, kūrinija ir savimi pačiu. Kuo šis santykis realistiškesnis, tuo mano valia stipresnė siekti gyvenimo prasmės. Čia gimsta idėjos ir entuziazmas. 

Apskritai mano įkvėpimų šaltinis yra onkologiniai ligoniai, jų pastangos pasveikti, sugrįžti į normalų gyvenimą. Žvelgdamas į juos, klausydamasis jų raudų, meldžiu Dievą parodyti kelią, kuriuo turiu eiti, kad kuo kūrybingiau galėčiau jiems padėti įveikti nelaimę. Sunku kalbėti apie ligos gyvenimą kaip apie vertybę, tačiau ir ji turi prasmę. 

- Šių metų „Vilties bėgimo“ šūkis – „Pažadink viltį manyje!”. Renginio pagrindinis tikslas – solidarizuotis su sergančiaisiais ir teiktį jiems viltį. Jūsų manymu, solidarumo su ligoniais ir vienybės jausmas mums vis dar svetimas? 

Prieš savaitę lankiausi Klaipėdos „Šaltinėlio” mokykloje-darželyje. Susitikimo metu paklausiau šešiamečių klausytojų ką jie žino apie vėžio ligą. Suprantama, jų atsakymas atspindėjo gimdytojų žinias. Pirma – vėžys yra užkrečiama liga, ir antra – mirtina. Solidarizuotis su sergančiais „užkrečiama” liga yra daug sunkiau negu su tik sergančiais. Štai kodėl mūsų broliai mina mokyklų laiptus ir per „Vilties” pamokas stengiasi paaiškinti moksleiviams, kokia iš tiesų yra ši liga, kviesdami juos aktyviai dalyvauti kasmetiniame paramos renginyje „Vilties bėgimas”. Dabar galiu tik pasidžiaugti kasmet didėjančiomis vilties dozėmis. 


- Kasmet „Vilties bėgimo“ dalyvių skaičius vis didėja. Galbūt tai rodo, jog stereotipai ir žmonių požiūris į sergančiuosius ir jų integravimąsi visuomenėje kinta?

Dalyvaujančiųjų „Vilties bėgime” skaičius kasmet auga vos ne tūkstančiu. Praėjusiais metais vien tik „judančių” link Klaipėdos vasaros estrados buvo virš penkių tūkstančių. O dar tiek ir daugiau buvo palydinčių ir laukiančių prie finišo! Stereotipai tikrai kinta…

Brolių pranciškonų inicijuota paramos akcija „Vilties bėgimas“ rengiama nuo 2007 metų. Visų „Vilties miesto“ renginių dalyvių paaukotos lėšos yra skiriamos Šv. Pranciškaus dvasinės ir socialinės pagalbos onkologijos centro veiklai finansuoti. 2013 metų rugsėjį duris atvėrusiame informacijos ir meno terapijos centre jau apsilankė daugiau kaip 900 onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. Paaukoti lėšų gerumo iniciatyvos metu bus galima perkant bėgiko numerį, marškinėlius, „Vilties plytą“ ar „Vilties atviruką“, taip pat per „Paypal“ sistemą arba svetainėje www.aukok.lt.