Prašė suskaičiuoti gyventojus
Klaipėdietė Marija Racevičienė gyvena Sulupės gatvėje 11 esančio bendrabučio ketvirtajame aukšte.
Pastate prasidėjo remontas. Trys gyventojos, tarp kurių buvo ir M.Racevičienė, apsilankė pas bendrabučio vedėją ir pateikė prašymą, į ką remontuojant ypač reikėtų atkreipti dėmesį.
Klaipėdietė pasakojo, kad vedėja paprašė pasakyti, kiek žmonių gyvena bendrabutyje.
„Ji diktavo butų numerius, o mes sakėme, kiek žmonių kuriame bute gyvena. Tokia tvarka. Gyventojų skaičiaus vedėjai reikia, kad apskaičiuotų mokesčius už elektrą, vandenį“, – tvirtino moteris.
Savo nelaimei, moterys nurodė, kad ketvirtajame aukšte gyvena vieno gyventojų dukra. Pats vyras su gyvenimo drauge yra įsikūręs kitame aukšte.
„Mažas butukas ketvirtame aukšte – kaimyno sugyventinės. Mes matome, kad mergina čia gyvena. Virtuvėje valgyti negamina, bet elektra, vandeniu naudojasi. Kodėl kiti žmonės turi už ją mokėti?“ – klausė M.Racevičienė.
Sutuoktinį išvadino „moliu“
Sudariusi gyventojų sąrašą, bendrabučio vedėja paprašė jį pasirašyti. Nieko blogo nepagalvojusios moterys pasirašė.
Tada viskas ir prasidėjo.
„Kaimynas pirmiausia pasigavo vieną kartu buvusią gyventoją ir ėmė kamantinėti, kodėl nurodė, kad ketvirtame aukšte gyvena jo duktė, kodėl pasirašė gyventojų sąrašą“, – pasakojo moteris.
Tačiau, anot M.Racevičienės, tuo viskas nesibaigė. Sykį kaimynas susistabdė moters vyrą. „Kas tu per molis, kad savo bobos negali sutramdyti?“ – rėkė jis.
„Vyras iš karto paskambino man. Klausė, ką pridirbau. Paaiškinau, kad nieko tokio. Negalėjau pagalvoti, kad viskas bus dar blogiau“, – teigė moteris.
Vos nesudegė kotletai
Įtūžęs kaimynas M.Racevičienę su pagaliu rankoje užsipuolė virtuvėje, kur ji gamino maistą. Patalpoje buvo dar viena moteris. Į virtuvę įpuolęs įsiutęs vyras moterį nubloškė prie lango.
„Jei ne kaimynė, būtų užmušęs. Pamačiusi, kad vyriškis laiko rankoje didžiausią pagalį, puoliau slėptis. Įbėgusi į butą vos spėjau užkišti grandinėlę. Kaimynas mane vijosi koneveikdamas žodžiais, kuriuos baisu prisiminti“, – pasakojo moteris.
Slėpdamasi savo bute M.Racevičienė užuodė, kad dega ant viryklės palikti jos kotletai. Moteris ėmė per duris rėkti kaimynei, jog ši išjungtų plytelę.
„Tada vyras puolė prie draugės – neįleido į virtuvę. Šaukė: “Tegul dega", – pasakojo klaipėdietė.
Moteris teigė, kad nuo triukšmo pradėjo loti ir beveislis kaimyno šuo, kurį atsivedė. Vyras esą juo užsiundė M.Racevičienę.
„Nors gyvūnas – nedidelis, dar labiau išsigandau. Iš pykčio, kad negali manęs iškrapštyti, vyras trankė pagaliu ir šarvuotas duris. Ant jų liko lazdos žymės. Rėkė, kad mane užmuš“, – tvirtino klaipėdietė.
Už raktus paprašė degtinės
M.Racevičienė dėl kaimyno veiksmų kreipėsi į policiją, kuri pradėjo tyrimą dėl chuliganizmo. Dėl grasinimų moteriai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
„Nesu kerštinga. Užteks, kad atsakomybės sulauktų bent už chuliganizmą“, – pabrėžė klaipėdietė.
Moteris neslėpė, kad su neramiu kaimynu įvairių konfliktų kilo ir anksčiau. Klaipėdietės sutuoktiniui būnant sandėliuke, kaimynas paėmė šios patalpos raktus, o vėliau už juos paprašė litro degtinės.
M.Racevičienei atsisakius nupirkti alkoholio, kaimynas raktus atvežė į moters darbovietę ir ją iškoneveikė.
Klaipėdietė įtaria, jog žmogus ant jos dantį griežia, nes buvo priverstas susimokėti rinkliavą už šunį.
Tačiau moteris net neabejoja, kad konfliktą labiausiai pagilino bendrabučio vedėjos veiksmai. M.Racevičienė nesupranta, kodėl ši atskleidė kaimynui tas, kurios pasirašė gyventojų sąrašą.
„Kokią teisę vedėja turėjo taip pasielgti? Manau, ji pati bijojo kaimyno. Girdėjau, kad jis ieškojo ir trečios moters, kuri patvirtino gyventojų sąrašą. Pati sunkiai verčiuosi, tačiau nesistengiu gyventi kitų sąskaita ir kaip tarzanas su pagaliu nepuolu“, – guodėsi moteris.
Bijo didesnių mokesčių
Anot įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus Stanislovo Kuliešos, kiek bendrabutyje gyvena žmonių, reikia žinoti, kad būtų galima suskaičiuoti mokesčius už elektrą ir vandenį.
„Dauguma gyventojų neturi vandens skaitiklių. Todėl mokesčiai skaičiuojami pagal asmenų, gyvenančių bute, skaičių. Žmonės nėra suinteresuoti pasakyti, kiek tiksliai gyvena žmonių bute, nes bus didesni mokesčiai. Sako, kad vienas, o iš tikrųjų gyvena trys ar net keturi“, – aiškino vadovas.
Anot S.Kuliešos, parašų gyventojų sąraše reikia, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo. Tokių skolininkų tame name yra nemažai.
„Sąrašų su parašais nekabiname į jokią lentą, parodome tik siekdami įrodyti, kad kaimynai tikrai patvirtino. Nemanau, jog tai yra pažeidimas“, – pabrėžė direktorius.
Duomenų atskleisti negalėjo?
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė aiškino, kad pagal įstatymą asmens duomenys gali būti teikiami tik esant jo sutikimui, vykdant oficialius įgaliojimus arba dėl teisėto intereso, kai žmogaus interesai mažiau svarbūs.
Asmens duomenis paviešinti ar kitam leisti susipažinti su jais galima tik tuo atveju, jei tai numato teisės aktai, jei žmogus turi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytą tokią teisę.
„Jei duomenys, kuriuos rinko pastatą administruojanti įmonė, neskirti skelbti viešai, tai įstaiga privalo saugoti jų paslaptį“, – teigė A.Semionovaitė.
Viešumas – nepageidautinas
Kai kurios uostamiesčio daugiabučius prižiūrinčios namų valdos, siekdamos nepažeisti Duomenų apsaugos įstatymo, gyventojams neatskleidžia net to, kurie kaimynai prašo nupjauti medžius.
Vienas Klaipėdoje įsikūrusių administratorių, kuris namus prižiūri ir Palangoje, prieš keletą metų iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos gavo įspėjimą, kad gyventojams siunčia bendrą sąskaitą už komunalines paslaugas. Joje buvo nurodytas tik butas ir mokėjimo suma. Namų valdai buvo uždrausta siųsti tokias sąskaitas.
Prieš dvejus metus už suvartotą vandenį piktybiškai nemokančių klaipėdiečių vardus ir pavardes interneto svetainėje nusprendęs paviešinti įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas buvo priverstas minti teismų slenksčius. Jis buvo kaltinamas paviešinęs asmens duomenis.
Skolininkų sąrašus iš interneto teko pašalinti, nes to pareikalavo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Inspekcija gavo skundą, todėl ir tyrė, ar „Klaipėdos vanduo“ nepažeidė asmens duomenų apsaugos. Bauda už šį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. litų.
Anksčiau Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje buvo skelbiama asmenų, norinčių išsinuomoti savivaldybės būstą, eilės sąrašas. Jame buvo nurodyta pretendentų vardas ir pavardė. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savivaldybę įspėjo, kad taip elgtis negalima. Sąrašas buvo pašalintas iš viešosios erdvės.
Asmenų, norinčių išsinuomoti savivaldybės būstą ar jį privatizuoti, sąrašai nebeskelbiami ir tarybos sprendimų projektuose, kurie svarstomi viešai ir pateikiami interneto svetainėje.
Valdininkai tvarką pakeitė prieš metus.