Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas aiškina, kad jo partija su „Vieningąja Rusija“ bendradarbiaus siekdama pritraukti rusiškų investicijų. Klausiamas apie neigiamą būsimų partnerių požiūrį į Baltijos šalis, Klaipėdos politikas priminė, kad Lietuvos rusų sąjunga priešinosi Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis Lietuvoje kriminalizuojamas sovietų bei nacių nusikaltimų neigimas.
DELFI primena, kad V. Titovas su kolega Jurijumi Šeršniovu sovietų įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją anksčiau yra pavadinę „prisijungimu prie daugiatautės SSRS“, kuris neva „atitiko visas 1940 m. tarptautinės teisės normas“.
Baltijos šalis apkaltino šlovinant nacionalines formuotes SS sudėtyje
„Vieningoji Rusija“ yra valdančioji Rusijos partija, kurios atstovai šiuo metu užima pačius įtakingiausius postus Rusijoje. Tačiau šie atstovai ne kartą yra apkaltinę Baltijos šalis šlovinant nacius, aiškinę apie taikią Rusijos plėtrą kitoms tautoms prašant pagalbos bei kaltinę Lietuvą ir kitas apie okupaciją užsimenančias valstybes klastojant istoriją.
Tarkime, „Vieningosios Rusijos“ atstovas, Dūmos pirmininkas B. Gryzlovas dar šįmet sausį teigė, kad Rusijos imperija formavosi prisijungdama teritorijas, kurios prašė pagalbos. Tuo tarpu Baltijos šalis pavadino valstybėmis, kur „šlovinama nacionalinių formuočių SS kariuomenės sudėtyje istorija“.
„Kai formavosi Rusijos imperija, ji kūrėsi prisijungdama teritorijas, kurios prašė pagalbos. Rusijos imperijos požiūris į šias teritorijas buvo tolerantiškas. Paskaičiau klasikų pasisakymų – jie kalba iš širdies. Mes norime gyventi draugiškai vieni su kitais, o tai (toks požiūris) kitoms tautybėms nebūdingas“, - aiškino B. Gryzlovas.
Primenama, kad XVIII amžiuje Abiejų Tautų Respublika buvo pasidalinta tarp Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Prūsijos imperijų, didžioji dabartinės Lietuvos teritorijos dalis atiteko Rusijos imperijai, tačiau lietuviai drauge su lenkais rengė ne vieną sukilimą.
Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas taip pat yra pareiškęs, kad „kai kuriose gretimose valstybėse sveikinami istorijos falsifikavimai, juodinantys Rusijos vaidmenį istorijoje“.
„Mes šiandien matome, kad kai kuriose gretimose šalyse ne itin sąžiningi ir, esu įsitikinęs, nelabai toliaregiški politikai mėgina kurti nacionalinę savo tautų savimonę, jų savęs supratimą istorijoje, juodindami kitas tautas, pateikdami savo tėvynainius kaip badmečių, okupacijų ir genocidų aukas“, - yra sakęs K. Kosačiovas Maskvoje vykstančioje III Rusų bendruomenės asamblėjoje.
Tačiau Lietuvos rusų sąjungos atstovams tokie teiginiai nekliūva.
„Vieningosios Rusijos“ atstovų teiginių nesureikšmina
Tuo tarpu šios sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovas V. Titovas savo bendradarbių teiginių nesureikšmina ir kaip tik primena, kad iš dalies jų požiūris į istoriją sutampa.
„Mes irgi turime savo požiūrį. Jeigu žinote, kreipėmės į prezidentę, kad nebūtų pasirašytas Baudžiamasis kodeksas. Jūs žinote, kad dabar Lietuvos piliečiai negali laisvai svarstyti istorinių klausimų“, - aiškino V. Titovas.
„Aš manau, kad mes galime rasti daug bendrumų ir kitur, pavyzdžiui, ekonomikoje. Kad Lietuvoje būtų daugiau darbo vietų, investicijos. Reikia kalbėti, politika ir yra, kad reikia bendrauti“, - pridūrė uostamiesčio politikas.
Politologas: tie bendradarbiavimai niekur neveda
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius siūlo nesureikšminti Lietuvos rusų sąjungos ir „Vieningosios Rusijos“ bendradarbiavimo, nes esą Kazimiros Prunskienės Lietuvos liaudies partijos pavyzdys parodė, jog realios naudos tai neatneša.
Kaip žinoma, Lietuvos liaudies partija taip pat deklaravo bendradarbiavimą su „Vieningąja Rusija“.
„Tokie susitarimai bandomi gal dėl to, kad sutampa keli artėjantys rinkimai – bus pas mus Seimo rinkimai, bus Rusijos prezidento rinkimai. Galbūt tikimasi, kad tai suteiks kiek daugiau matomumo, kaip tos politinės jėgos, kuri save sieja su „Vieningąja Rusija“, kuri irgi aktyviai dalyvaus remiant tikriausiai potencialų Rusijos kandidatą į prezidentus. Bet šiaip tokie bendradarbiavimai Lietuvoje nepasiteisino“, - DELFI teigė politologas.
Pasak N. Maliukevičiaus, pati „Vieningoji Rusija“ aktyviai bando burti ją palaikančiuosius daugelyje posovietinių šalių.
„Vieningoji Rusija“ dabar vysto savo tą tokį politinį žinomumą. Jeigu pasidomėtumėte, tai tenai atsirado tokia visuomeninių organizacijų palaikymo grupė, atsirado tokia palaikymo grupė iš posovietinės teritorijos. Aš labiau tai siečiau su vykstančiais procesais „Vieningoje Rusijoje“, o tie bendradarbiavimo protokolai, memorandumai, jie nuo seno buvo būdingi šitai partijai“, - svarstė mokslininkas.
N. Maliukevičiaus manymu, lietuviškos partijos su valdančiąja Rusijos politine jėga gali norėti bendradarbiauti veikiausiai besitikėdamos finansinės ar kitokios paramos.