Visur stovėjo minios, minios, minios... Galvojau tada, kodėl tie visi žmonės neužstojo jo, kai jį taip ujo bažnyčios hierarchai ? O palaidoti tai visi susirinko. Regis, Kauno Medicinos universiteto rektorius prie kapo duobės paklausė, ką Lietuvoje dar reikia nužudyti, kad mes visi atsitokėtumėme?“
Lietuvos Amžiaus bėda
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius išvakarėse per Kauno laikraščius miesto žmonėms pranešė, kad laidotuvėse tikrai nedalyvaus. Tuo buvo bandoma nedrumsti gedulo ir susikaupimo nuotaikos atsisveikinimo su velioniu metu. Kauno žmonės dar nebuvo užmiršę kunigo R. Mikutavičiaus ir Kauno Arkivyskupijos konflikto.
Laidotuvėse dalyvavo Prezidentas Algirdas Brazauskas, ministrai, Seimo nariai. Paskui karstą ėjo labiausiai žmonių gerbiami katalikų bažnyčios dvasininkai: tėvas Stanislovas, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Kardinolas Vincentas Sladkevičius su velioniu atsisveikino šarvojimo vietoje. Ten pat laidotuvių išvakarėse buvo atvykęs šalies Prezidentas Valdas Adamkus.
Tūkstančiai žmonių, susirinkę kapinėse, kalbėjo tą patį, ką ir visa Lietuva: kur kreiptis, ištikus nelaimei, jei policija ir prokuratūra jau nebegalima pasitikėti? Amžiaus nužudymas ir byla apnuogino, ko gero, Amžiną Lietuvos bėdą – netvarką ir nesusikalbėjimą visose valdžios struktūrose ir jų grandyse. Šį kartą labiausiai buvo keikiami policijos ir prokuratūros atstovai. Tuoj po laidotuvių per visus laikraščius „žioplių gauja“ išvadinti ir Valstybės saugumo departamento atstovai.
Ministras į šuns dienas išdėjo Kauno policiją
Tuoj po laidotuvių dėl šių įvykių generalinė prokuratūra pradėjo net dvi baudžiamąsias bylas pareigūnams. Generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia taip nutarė, susipažinęs su tarnybinių patikrinimų aktais. Abi bylos teismo nepasieks. Jos bus nutrauktos.
Tuometis Vidaus reikalų ministras Stasys Šedbaras, reaguodamas į Lietuvos žmonių nuotaikas, viešai ( duodamas interviu visų televizijų žinių korespondentams – Aut. pastaba ) į šuns dienas išdėjo Kauno kriminalinę policiją, sakydamas, kad ją net reikėtų išformuoti. Generalinis prokuroras tada nubaudė vienuolika prokurorų. Tris iš jų – dėl prokuroro vardo diskreditavimo – atleido iš darbo. Tiesa, vėliau teismas pripažino, kad viena iš tų trijų ( buvusi Kauno apylinkės prokuratūros Nusikaltimų ekonomikai, valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai tyrimo skyriaus vyr. prokurorė Genovaitė Liaškinienė – Aut. pastaba ) buvo atleista nepagrįstai. Kitų dviejų prokurorų atleidimą teismas pripažino pagrįstu.
Nuspręsta ekshumuoti
Taip bus vėliau. Priminsim, kunigo žudikai ir jo kolekcijos pagrobėjai save demaskavo, bandydami parduoti kunigui priklausančius ordinus. Medalių kolekcininkas V. Kavaliauskas, kuriam ir buvo pasiūlyta pirkti keletą ordinų, atpažino, kad jie kunigo R. Mikutavičiaus. Nusikaltimo tyrėjus tada siūlo galas vėl atvedė į Vlado Belecko namus Kaune.
Antroji krata buvo rezultatyvi. Dėl bandymo parduoti ordinus ir medalius sulaikytas V. Belecko sūnėnas Rolandas atskleidė paslaptį apie slėptuvę dėdės bute. Joje surastas beveik trečdalis pagrobtųjų vertybių. Sužinomos jaunųjų V. Belecko talkininkų pavardės ( Ivanas Kvaskovas (24), Artūras Daškovskis (24), šiaulietis Valdas Puodžiūnas (20) – Aut. pastaba ). Jie sulaikomi.
Vaikinai papasakoja, kaip, kur ir kada buvo nužudytas kunigas. Parodo skandinimo vietą Nemune.
Tada ir prisimenamas praėjusių metų liepą iš upės ištrauktas skenduolis. Tas pats, kuris kaip nežinomas vyras jau buvo palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse. Generalinis prokuroras priima sprendimą atkasti palaikus.
Vėl siurprizai
Atkasę kapavietę, tyrėjai kunigo palaikų... neranda. Tą kartą suklydo kapinių administracijos vadovai. Jie, pažiūrėję įrašus laidojimo registracijos knygoje, skaičiavo ne pagal kapavietes, kurių sutemus tiksliai nesimatė, o pagal kauburėlius. Užmiršo, kad ne kiekvienoje kapavietėje buvo palaidota. Tą naktį buvo atkastos trys kapavietės. Atkasus moters palaikus, iš antrosios duobės buvo iškelti nežinomo jaunuolio palaikai. Buvęs kapinių darbuotojas, filmui pasakojęs apie ekshumaciją, prasitarė: apžiūrint jaunuolio drabužius, kišenėje buvo rastas... jo pasas.
Ekshumuoto jaunuolio mama vėliau pasakojusi, kad sūnus buvo išvykęs į Londoną dirbti, ten dingęs be žinios. Kiek tokių yra ? Tais metais Lietuvoje buvo palaidoti net 189 neatpažinti asmenys. Įdomu, keli iš jų palaidoti kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais? Arba kokiu kitu dokumentu, laišku ar daiktu, padedančiu nustatyti to žmogaus tapatybę. Kieno tai klaidos ?
Kad tretieji iškelti iš duobės palaikai – kunigo R. Mikutavičiaus – buvusiems kapinėse abejonių nekėlė. Vėliau tai Vilniuje patvirtino Valstybinės teisės medicinos ekspertai. Profesorius Antanas
Garmus tikino: „Kad ten jis, mes matėm pagal dantis, buvusį šonkaulių įlūžimą. Tai patvirtino ir fotosugretinimas. Žmogaus kaukolės nuotrauka lyginama su jo priešmirtine nuotrauka. Sutapo visi anatominiai taškai. Abejonių neliko.“
Su byla susiję aukšti visuomenės sluoksniai ?
Dar prieš kunigo palaikų ekshumavimą, per kratas suradus dalį pagrobtų paveikslų ir pradėjus į areštines vežti įtariamuosius, išmušė Valstybės saugumo departamento šlovės valanda. Laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo rašoma: „Kunigo byloje saugumas padėjo tašką ! Mečio Laurinkaus pavaldiniai aptiko prieš metus dingusius kunigo paveikslus !“ Tai atsitiko todėl, kad V. Kavaliauskas savo įtarimais apie bandymą parduoti kunigo ordinus pasidalijo su VSD generaliniu direktoriumi M. Laurinkumi. Prokurorai tą informaciją gavo iš saugumiečių.
„Respublika“ Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių išrinko savaitės žmogumi. Jokių pašaipių antraščių. Savaitės žmogus, duodamas „savaitės interviu“, pasakė, ko gero, „metų frazę“: „Su Mikutavičiaus byla susiję aukšti visuomenės sluoksniai“. Deja, „aukštieji sluoksniai“ niekada nebus įvardyti. Tai - tik skambi politiko frazė. Saugumo generolas kalba kaip ekstrasensas iš Panevėžio, taip pat dalyvavęs kunigo nužudymo bylos tyrime ( Pranui Sabaliauskui tada Kauno apygardos prokurorai buvo davę net kelias užduotis – Aut. pastaba ). Tik anas bent neslėpė, kad informaciją „gaudavo“ iš kosmoso.
Privilegijuotas bedarbis
V. Beleckas, jo bute radus dalį kunigo paveikslų, vėl uždaromas į areštinę. Bet su juo elgiamasi kitaip nei su paprastu kaltinamuoju nužudymo ir apiplėšimo byloje. Ponas Vladas nevalgo iš areštinės dubenėlių ir neguli ant narų. Jis laikomas Valstybės saugumo departamento Kauno skyriuje. Turi atskirą kabinetą. Miega ant minkštasuolio. Maistą jam neša jo seserys iš namų. Saugumiečiai patys jam verda arbatą. Kodėl tas areštuotasis toks privilegijuotas ?
Šiandien prokurorai tai aiškina taip: V. Beleckas buvo vienintelis iš nustatytų asmenų, tikrai žinojęs, kur yra paslėpti kiti kunigo paveikslai, įkainoti milijonais. Saugumiečiai šios bylos tyrime jau ir taip buvo perėmę policijos funkcijas. Pastaraisiais nebuvo pasitikima dėl informacijos „nutekėjimo“ iš tos įstaigos. Va, todėl bedarbis ( tokia pažyma apie V. Belecką įsegta byloje – Aut. pastaba ) iš Kauno toks svarbus.
Byloje to nėra
Teko skaityti Valstybės saugumo departamento Kauno skyriaus vadovo Olego Travkino paaiškinimą generaliniam direktoriui M. Laurinkui. To dokumento nėra kunigo žudikų byloje. „V. Beleckas minėjo, kad pažįsta moterį ( jos vardas nurodomas – Aut. pastaba ), kuri jam siūliusi už 25 000 JAV dolerių pirkti bankinį aukso luitą, priklausantį buvusiam „EBSW“ prezidentui Gintarui Petrikui.“ Neva, ta moteris turinti apie tris šimtus tokių luitų ( bendra suma tuomet būtų apie 7 500 000 JAV dolerių – Aut. pastaba ). Kaip bebūtų, čia yra būtent ta priežastis, kodėl V. Beleckas, būdamas areštuotas, kurį laiką miegojo ant minkštasuolio, kodėl jam arbatą virė ir, galbūt, net cukrų šaukšteliu maišė saugumo karininkai.
„Superagentų“ mitas subliuško
1999 m. balandžio 16 d., tą pačią dieną, kai Vilniuje generalinis prokuroras pasirašė įsakymą, kuriuo nubaudė vienuolika prokurorų, Kaune, vežamas į Prienų areštinę, V. Beleckas ... pabėgo iš saugumiečių Kauno skyriaus viršininko O. Travkino automobilio. „Superagentų“ iš to departamento mitas tą patį vakarą subliuško. Nes jau kitą dieną visi Lietuvos laikraščiai rašė, kad V. Belecko pabėgimas yra, kaip ir viskas šioje byloje, Amžiaus pabėgimas, o saugumiečiai - tiesiog žiopliai. „Pabėga žudikas. Na, klausykit... Verta Agatos Kristi romano“,- net po dešimties metų stebėjosi buvęs generalinis prokuroras.
Kaip tai atsitiko?
DOSJĖ: Gintaras Petrikas – buvęs liūdnai pagarsėjusio koncerno „EBSW“ prezidentas.
Teigiama, kad koncernas Lietuvos žmonėms liko skolingas 80 000 000 litų.
Valstybei – 144 000 000. 1997 m., slapstydamasis nuo teisėsaugos, pabėgo iš
Lietuvos. Buvo laikomas ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu. 2004 m. susektas ir
sulaikytas JAV. 2007 m. parvežtas į Lietuvą. Vėliau nuteistas.
O. Travkinas tą vakarą po Kauną areštuotąjį ir kaltinamą nužudymo organizavimu V. Belecką vežiojo ienas lengvuoju automobiliu. Areštuotasis nebuvo surakintas antrankiais. Saugumo departamento darbuotojai apskritai tuomet neturėjo konvojavimo teisės.
Iš O. Travkino parodymų: „Savo bute V. Beleckas išsimaudė, persirengė. Seserys jam kažką įdėjo į maišelį. Tada V. Belecką nuvežiau pas jo mamą. V. Beleckas jos paprašė atleidimo. Kadangi pas mamą nebuvo duonos ir dešros, kažkuri iš seserų davė 50 litų, kad aš šiuos produktus vėliau nupirkčiau (...). Mes privažiavome parduotuvę „Rugelis“ ir aš nusprendžiau V. Beleckui nupirkti maisto produktų. Taip pat apsipirkti pats. Sustojus prie parduotuvės, aš V. Belecką įspėjau, kad jis niekur nebėgtų. O nenorėdamas prarasti kontakto, neuždėjau jam antrankių. Tačiau užtrenkiau duris ir įjungiau signalizaciją.“
Nuėjęs į parduotuvę, Kauno saugumiečių vadas dar kurį laiką žiūrėjo pro langą. Vėliau nuėjo pirkti dešros. Tuomet V. Beleckas atsidarė automobilio langą, pro jį išlipo. Ir nubėgo... Automobilio signalizacija nesuveikė. Amžiaus pabėgimas pavyko.
V. Belecką gaudė rekordinis pareigūnų skaičius
Dar viena Amžiaus operacija
Iš tiesų, šioje byloje viskas verta Amžiaus įvykio vardo. Tai pasakytina ir apie iš kunigo buto pagrobtų paveikslų paieškos bei atgavimo operaciją. Lietuvos Kriminalinės policijos biuras 2001 – 2002 m. ją vykdė kartu su dar šešių valstybių pareigūnais. Lietuvos Vyriausybė jos vykdymui iš rezervinio fondo buvo skyrusi 100 000 litų. Už sėkmingą šios operacijos organizavimą komisarą Valerijų Pogorelskį Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo ordinu. JAV Federalinis Tyrimų Biuras šią operaciją įtraukė kaip mokymo priemonę į kursantų rengimo programą.
Operacijos metu buvo išsiaiškinta, kad Kauno „Daktarų“ nusikalstamos grupuotės lyderiai ( Henrikas Daktaras tuo metu sėdėjo kalėjime – Aut. pastaba ) „Goga“, „Guzas“ ir grupuotei priskiriamas „Virgelis“ ( Egidijus Abarius, Vidmantas Gudzinskas ir Virginijus Silvestravičius – Aut. pastaba ), atstovaudami buvusiai V. Belecko sutuoktinei Onai Daujotienei, bandė parduoti dalį iš kunigo pagrobtų paveikslų.
Filme išsamiai papasakota, kaip viskas buvo organizuota ir įvykdyta. Bus parodyta britų slaptųjų tarnybų filmuota medžiaga, kurioje „Daktarų“ lyderiai „diskutuoja“ apie Pasaulio dailės istoriją ir prisipažįsta, kad pinigus iš pirkėjo gali paimti bet kurioje Pasaulio valstybėje, kad nemoka naudotis elektroniniu paštu ir puikiai žino, jog bando parduoti nužudyto kunigo paveikslus.
Nuosprendis
Už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą ir apiplėšimą 2000 m. nubausti:
Rolandas Beleckas – laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams, bet dėl amnestijos nuo bausmės atleistas.
Valdas Puodžiūnas – 13 metų kalėjimo.
Artūras Daškovskis – 19 metų kalėjimo.
Ivanas Kvaskovas – 20 metų kalėjimo ( 2001 m. nusižudė įkalinimo vietoje – Aut. pastaba ).
Vladas Beleckas – nubaustas kalėti iki gyvos galvos.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, bausmės sušvelninimo V. Beleckas gali tikėtis tik tada, kai kalėjime praleis 25 metus, tai yra 2023 m. V. Beleckui tada bus 69 metai.
Paveikslų, pavogtų iš kunigo buto, dar nesurasta už 800 000 litų.
Apie visa tai, tik išsamiau – ketvirtadienį, 20.00 val., per LNK „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ su Egidijumi Knispeliu.