Parlamentarų grupės "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" surengtame pasitarime kalbėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius sakė skeptiškai vertinantis Seimo pasirinktą kelią griežtinti bausmes, o ne baudas - jo vertinimu, prieš korupcinius nusikaltimus būtų efektyviausios ekonominės sankcijos.
"Pastarieji Baudžiamojo kodekso pakeitimai rodo, kad einama bausmių griežtinimo keliu. Kiek tai yra efektyvu kalbant apie pačių reiškinių šalinimą, man tai kelia rimtų abejonių. Pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės - tokia politika kelia abejonių. Aš matau perspektyvą griežtinti baudas už tokius nusikaltimus - finansinėmis priemonėmis riboti tokius nusikaltimus", - kalbėjo G.Kryževičius.
Jis kaip vieną priemonių kovai su korupcija nurodė ir turto konfiskavimo instituto taikymą, o pakankamai efektyvia jau įdiegta priemone sakė esant priimtas pataisas dėl visuotinio turto deklaravimo sulaukus pilnametystės.
"Turto deklaravimo priemonė pakankamai racionali ir, jei kitos institucijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos tarnybos imsis patikros, būtų galima kalbėti apie tam tikrų procesų kontroliavimą, kurie daro įtaką korupciniams nusikaltimams", - sakė LAT pirmininkas.
Viena korupcijos priežasčių jis įvardijo ir apkrautą teismų darbą, teigdamas, kad nesitikėdami greito sprendimo teisme dėl, sakykime, vilkinimo, administraciniame sektoriuje žmogus verčiau renkasi duoti kyšį.
"Didelė terpė kilti korupciniams reiškiniams yra administracinė terpė - statybos sektorius, nuosavybės teisių atkūrimas, svarbūs žmonėms sektoriai, kuriuose procedūros neapibrėžtos terminais arba nereikalaujama jų laikytis. Žmonės renkasi - ar duoti į teismą dėl neveikimo ir po to, turint mintyje teismų apkrovas, bylinėtis dvejus metus, arba išsitraukti šimtą litų ir paskubinti sprendimą - eiti greitesniu ir gerokai paprastesniu keliu", - kalbėjo G.Kryževičius.
Paklaustas, kaip vertina teismų tarėjų institutą, G.Kryževičius tvirtino, kad jis sėkmingai veikia daugelyje Europos valstybių, tačiau pabrėžė, jog būtina apsibrėžti, kokio pobūdžio bylose visuomenės atstovų dalyvavimas būtinas, kokia turėtų būti jų atranka, reikalavimai.
"Vis dėlto reikėtų kalbėti apie tas bylas, kuriose esminis interesas tenka grupėms asmenų, bendruomenėms, atskiroms visuomenės dalims, profesinėms bendrijoms, ne bet kuriai bylai. Aš esu priešininkas, kad šeimos bylose dalyvautų tarėjas. Valstybės invazija į šeimos reikalus turėtų būti kiek įmanoma apribota", - sakė LAT pirmininkas.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis problema sakė esant tai, kad nėra konkrečiai nustatytos antikorupcines priemones koordinuojančios institucijos.
"Lietuvoje egzistuoja daug įvairiausių darbo grupių, kuriose sprendžiami korupcijos klausimai. Kai pamatai tą vaizdą, kai kiekvienas sprendžia iš savo varpinės tas problemas, ir nėra vieningos institucijos, kuri koordinuotų tų problemų sprendimą, tik fragmentiniai dalykai išsprendžiami, bet visuotino požiūrio nėra, - sakė G.Jasaitis. - Mano siūlymas - kad kas nors apsiimtų koordinuoti šiuos klausimus - ar tai būtų Vyriausybė, ar Seimas, ar kuri speciali institucija".
Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus vadovas Romualdas Gylys siūlė valstybės tarnautojams ar pareigūnams skirti premijas pranešus apie siūlomą kyšį - tai esą atgrasytų ir kyšių davėjus.
"Žinojimas, kad tas asmuo, kuriam duoda kyšį, už pranešimą gali gauti premiją, atgrasys nuo davimo. Tai vienas mažų žingsnelių, kai asmenys skatinami už tai, kad jis nepriima kyšio", - sakė R.Gylys.
Taip pat jis pabrėžė, kad nors už kai kurių teisės aktų netinkamą vykdymą valdininkai gali susilaukti administracinės atsakomybės, tačiau ne už visų. Jo teigimu, nenumatyta atsakomybė už netinkamą Viešojo administravimo įstatymo vykdymą.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.
Visų pasisakiusiųjų prašyta parlamentarų grupei iki rugsėjo raštu pateikti savo siūlymus. Pagal juos grupė "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" parengtų atitinkamas įstatymų pataisas, kurias būtų siekiama įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 890 korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo atvejai), t. y. beveik 23 proc. daugiau nei 2008 metais (724). Iš jų - 93 kyšininkavimai, 384 papirkimai, 413 piktnaudžiavimų.
Pernai nevyriausybinė organizacija "Transparency International" paskelbtame Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skyrė 4,9 balo ir 52 vietą 180 pasaulio šalių lentelėje. Toks aukštas indeksas Lietuvai skirtas pirmą kartą nuo 1999 metų. 5 balai reiškia, kad šalis laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją.