Negaili komplimentų, bet...
Palangos turizmo informacijos centro darbuotojos – margos Palangos svečių minios nuotaikų barometras.
Perdien liepą čia apsilanko apie 300 kurorto svečių. Tik trečdalis jų – lietuviai, likę – užsieniečiai: rusai, vokiečiai, norvegai, latviai, lenkai.
Ne paslaptis, kad turistai iš Vakarų Europos ir JAV neretai – mėtyti ir vėtyti turizmo gurmanai.
Pasisotinę pramogomis Maljorkoje, Tenerifėje, Antalijoje ar Kretoje, į Palangą jie atvyksta siekdami suderinti pažintinius ir poilsinius poreikius.
„Kai norvegai ar vokiečiai sako, kad Palanga – unikalus, universalus, harmoningai išvystytas kurortas – mums geriausias komplimentas“, – sako Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktoriaus pavaduotoja Egidija Smilingienė.
Užsieniečiams, pavyzdžiui, patinka, kad pėsčiomis galima pasiekti ir sielą atgaivinti Botanikos parke, o už 10 minučių atsidurti žmonių šurmulio centre.
E. Smilingienė iš gausių miesto svečių dažniausiai girdi tuos pačius nusiskundimus – jie pasigenda savitarnos skalbyklos, daugiau pramogų vaikams, daugiau valiutos keityklų, vandens parko.
TIC direktoriaus pavaduotoja nesiryžo spėlioti, kokia bus Palanga po penkerių ar dešimties metų.
„Kai sprendimai priimami vadovaujantis ne ekonominiais, o politiniais ar kitais sumetimais, sunku ką nors pasakyti“, – sakė E. Smilingienė.
Tačiau ji viliasi, kad ateityje Palangoje turėtų atsirasti daugiau pramogų, jos turėtų telktis ne tik J. Basanavičiaus gatvėje, galbūt duris kada nors atvers vandens parkas, vieši baseinai, pagerės visa miesto infrastruktūra.
Turizmo specialistė teigia, kad didžiausias Palangos trūkumas – sezoniškumas.
„Šiuo atžvilgiu Palangą lenkia ir Jūrmala – kaimynai savo žymiausiame kurorte turi vandens parką. Pramogos ir sveikatingumo paslaugos uždarose patalpose, tokie renginiai kaip „Stintų šventė“, gintaro rinkimo diena gali Palangai padėti įveikti sezoniškumą“, – svarstė E. Smilingienė.
Negalvoja apie tolimą ateitį
„O, aš negalvoju taip toli!“ – prisipažino Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas Edmundas Vaišnoras, paklaustas, kokią jis mato Palangos ir oro uosto perspektyvą po 5 metų.
Dėl Palangos oro uosto veiklos beveik kiekvieną mėnesį išgirstama vis naujų gandų ir vertinimų. Neoficialiai šnekama, kad įtakingos lobistų grupės net sostinės valdžios koridoriuose stengiasi „patempti“ Vilniaus aerouostą ir „sodinti“ mažesnius jo brolius – Kauno ir Palangos aerouostus.
Šiemet iš Palangos aerouosto orlaiviai pakyla penkiomis kryptimis – į Kopenhagą, Maskvą, Rygą, Antaliją ir Oslą.
E. Vaišnoras nesiėmė spręsti, ar skrydžių geografija plėsis artimiausiais metais.
„Visi žinome, kad žmonės sunkmečiu mažiau skraido. Galbūt atsiras daugiau skrydžių, kai visi pradėsime geriau gyventi. Palangos oro uostas kol kas negali lygiuotis į didžiausius Europos kurortus – jo paskirtis yra tarnauti Klaipėdos regiono verslo interesams“, – sakė direktoriaus pavaduotojas.
Valdininkas trykšta pasitikėjimu
„Palanga yra ir bus tarptautinės reikšmės kurortas, – įsitikinęs Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas. – Jame bus dar daugiau universalesnių pramogų, bus geresnė infrastruktūra ir labiau urbanizuotos atskiros kurorto dalys.“
Anot direktoriaus, vietiniai kurorto „centriukai“ turėtų susidaryti Kunigiškiuose, Monciškėse ir Nemirsetoje.
V. Kuznecovas sutinka, kad kurortas žūtbūt turi nusimesti sezoniškumo skraistę ir tapti ištisus metus pramogomis pulsuojančiu kurortu. „Tuo tikslu savivaldybė siekia iš kitų savininkų perimti „mirusius“ pastatus ir „įpūsti“ juose gyvybę“, – sakė valdininkas.
Jau artimiausiu metu Palangos savivaldybė planuoja iš Sveikatos apsaugos ministerijos savo žinion perimti miesto šmėkla virtusią buvusią reabilitacijos ligoninę.
„Prie jos aptiktos gydomojo vandens versmės, tereikėtų įrengti gręžinius ir kviesti visus naudotis“, – optimizmo nestokojo V. Kuznecovas.
Palangos savivaldybė taip pat ketina iš Kultūros ministerijos perimti miesto vasaros estradą.
„Galėsime miestiečiams ir kurorto svečiams pateikti daugiau ir geresnių įvairesnių renginių“, –žadėjo administracijos vadovas.
Jam nepriimtina mintis, kad Palangoje, šalia J. Basanavičiaus gatvės, išdygtų ramesnės salelės su, pavyzdžiui, antikinių daiktų turgumi – tai, ko pasigenda kai kurie kiti strategai.
„Ne, tokiems dalykams Palangos centre ne vieta. Atvirkščiai, įsivaizduoju, kad J. Basanavičiaus gatvė turėtų tapti prabangesnė – su „Versace“, „Dolce&Gabana“ parduotuvėmis“, – svajojo V. Kuznecovas.