G. Karaliūnaitė pasakoja, kad dabar per savaitę su automobiliu jai tenka įveikti ne vieną šimtą ar tūkstantį kilometrų. Automobilis yra pagrindinis jos susisiekimo įrankis dirbant, vežiojant vaikus į darželį, mokyklą. Žinoma moteris pabrėžia, kad jai patinka vairuoti.

„Mano mašina nėra galinga, su ja neprilakstysi. Bet jei važiuoju viena, mėgstu paspausti akseleratoriaus pedalą. Žinoma, visada vairuoja susikaupusi, tikrai nesu kelių erelis. Greitai važiuoju tik ten, kur leidžiama. Taip pat tik tada, kai galiu: nespaudžiu greičio pedalo kai lyja ar pusto. Bet apsidraudimui pagalvoju – ateityje tikrai nenorėčiau turėti galingesnės mašinos“, – juokiasi atlikėja.

Dirbo su savimi

Tiesa, kol po avarijos atlikėja vėl galėjo drąsiai sėstis prie vairo, teko su savimi nemažai padirbėti. O kai kurių psichologinių baimių ji neįveikė iki šiol.

„Po avarijos jokių išliekamųjų sveikatos reiškinių neliko. Esu dėkinga tą naktį mane operavusiam chirurgui. Daug padėjo ir iki šiol padeda mamos žolelės. Mano smegenys nebuvo sutrenktos – tik daugybiniai lūžiai veido zonoje. Jei galima taip sakyti, man dar labai pasisekė, – pasakoja G. Karaliūnaitė. – Tačiau po avarijos reikėjo susitvarkyti su psichologinėmis problemomis. Labai greitai sėdau prie vairo, stengiausi nugalėti baimę jodinėjant su žirgu. Man pasisekė, nes greitai vėl pamėgau vairuoti. Tačiau vienas reiškinys liko – aš nemėgstu sėdėti automobilyje, kai jį vairuoja kitas žmogus. Net jei tai būtų pats geriausias lenktynininkas, vis tiek esu įsitempusi, vairuoju kartu ir neretai prašau pasikeisti vietomis.“

Jei būtų žinojusi...

Paklausta, ką atlikėja būtų dariusi kitaip, Gintarė susimąsto. Automobilį vairavęs draugas viską darė teisingai. Vairavimo greitis tą rugpjūčio naktį buvo saugus. Saugos diržai prisegti. Ir vis dėlto...

„Buvau jauna, pasimetusi, niekas manęs nepaprotino. Reikėjo dėl įvykusios nelaimės kreiptis į teismą, domėtis, kodėl neišsiskleidė visiškai naujo automobilio oro pagalvės. Patyriau didžiulius nuostolius. Todėl dabar esu apsidraudusi savo gyvybę ir sveikatą. Visiems rekomenduočiau tai padaryti. Gali būti pats geriausias vairuotojas, tačiau kelyje esi ne vienas ir kai kurios situacijos nuo tavęs nepriklauso“, – pasakoja pašnekovė.